žiemtekys

žiemtekỹs, -ė̃ adj., smob. (3^b) Ūd, Pv, Mrs, žiẽmtekis, -ė (1) Dg, Mrj žr. žiemmitys 1: Žiẽmtekius šeriam avižiniais pelais Nmj. Laikė šešias žiẽmtekes Jz. Išėdas nuo penimių paimk ir atiduok žiẽmtekėm Ig. Žiemtekių̃ mes daug nelaikom – šalti mūs tvartai Brš. Du puskiauliai, du pavasariniai paršai ir žiemtekis meitėlis, išleisti iš tvarto, zuja patvoriais, žvygia V.Bub.